- paežys
- paežỹs sm. (3b) Vb vieta palei ežią: Paežiuose ir pagrioviuose matėsi molėto, smėliu apnešto sniego sklypeliai A.Vien. Zuikis strikt iš paežio, kad ėjo BsMtII73. Duok šieno iš paežių̃, nereiks nė avižų J. Pãežiu žirniai tiek nuganyta! Skdt. Mano arklys gerai eina ariant: paežiu tik braukiu! Klt. Pagaliau buvo nutaręs gulti paežyje LTR(Mrk). Pačiam paežỹ gano Dkš. Paežiùkais karvę raišiok: ten yr daugiau žolės Varn. Paeželė[je] zuikis gulėjo Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.